Na sunku ir ieškoti, ir rinkti kažkokius žodžius. Bent pabandykit suvokti ir logiškai atsakyti į klausimą, ar iki sūnaus mirties dienos jo neglobojo Viešpaties Apvaizda ir Jūsų užtarimas... Susitaikyti prireiks laiko. Galiu duoti patarimą: Jūs gerai "supykite" ant Dievo, susibarkite su Juo, bet vieno dalyko Jūsų meldžiu, neužkietinkite savo širdies Jam. Mes nė vienas negalime savo gyvenimo prailginti nė per plauką.
Nežinau kiek Jūsų sūnui metų, bet kiek Jis nugyveno, tai buvo Dievo dovana Jums už kurią dėkokite. Tai žmonės susitarė, kad vaikai turi laidoti savo tėvus, o ne priešingai. Gal aš pasirodysiu Jums beširdis, bet kur tai yra parašyta, kokioje konstitucijoje, kokiuose nuostatuose, kuriame Biblijos puslapyje???
Besąlygiškai tikiu Jūsų sūnaus buvimu Dievo artume. Jo galimybe užtarti Jus pas Tėvą. Tebūna Jis Jums maloningas ir gailestingas, leidęs patirti tokį skausmą. Teužtaria Jus Motina Marija, kuri pati savo Sūnaus pervertas kojas raudojo apkabinus prie kryžiaus. Ji tepadeda Jums. Ji Jus supras. Paprašykite Marijos jus paguosti, nuraminti. O aš savo ruoštu Jus laiminu ir meldžiuosi tuoj pat. +