Bert Hellinger katalikas, buvęs kunigas, bet ne teologijos, o psicologinių mokslų atstovas. Jo kunigystės atsisakymas sutampa su pasišventimu fenomenologijos pagrindais grindžiamos psichoterapijos mokslui. Jo mokymuose yra krikščionybei priešingų teiginių. Sisteminės šeimos konsteliacijos teorijoje krikščionybei prieštarauja teiginiai, kad vienų asmenų jausmai ir patirtys tiesiog tampa kitų asmenų patirtimi, jausmais arba gali kažką nulemti. Krikščionybė moko apie kiekvieno žmogaus autonomiškumą šioje srityje, griežtai individualią gyvenimo patirtį ir atsakomybę už savo sprendimus. Konsteliacijos metodas gal ir gali padėti psichologinės pagalbos procese, nors nieko krikščioniško jame nėra. Beje, nieko krikščioniško nėra ir skiepuose, dietose ar medikamentuose, tačiau tie dalykai gali padėti krikščionių sveikatai.
Pats metodo ir kitų gydymų atitikimo krikščionybei klausimas suponuoja, kad daugybė dalykų yra ideologizuoti. Net ten, kur tiesiogiai reikalo ir nebūtų, yra siejama su atitinkama pasaulėžiūra, nekrikščioniškų religijų praktikomis. Labai mėgstama kiekviena proga kritikuoti ar tiesiog atmesti krikščionybę, ypač katalikybę, o kitas, ypač Rytų religijas, net primityviausias afrikietiškas, statyti pirmoje vietoje, dažniausiai nekvestionuojant jų mokymo.
Begalybėje terapijų susivokti, ar jos neprieštarauja krikščionybei, tikriausiai yra vienintelis kelias: stengtis giliau pažinti Katalikų Bažnyčios mokymą apie Dievą, žmogų ir pasaulį bei jų santykį. Tada galima išskirti, kas mūsų dvasiai tinka, o kas ne, pripažįstant, kad ir nekrikščioniškais keliais galima pasiekti gilaus žmogaus ir pasaulio pažinimo. Taigi, galima tokio pažinimo vaisiais naudotis, tačiau pasaulį ir save reikia suvokti krikščioniškai.
