Question

Sveiki,


Labai mane neramina, kad pasaulis toks suvulgarejes. Dalyvavau diskusijose apie aborta ir labai sirdi suspaude, kad tiek daug moteru tame nieko blogo nemato. Mane begalo liudina... Ir pikta. Net sunku darosi mastyti apie zmones teigiamai. As nieko negaliu padaryt, as smerkiu ir man geda uz jas. Ar as darau nuodeme, kad smerkiu zudyma, paleistuvyste ir pan. Dalykus. Kalbu, pasimeldziu Dievui, kad nepyktu uz mano pykti. Pasimeldziu uz tuos zmones, bet man sunku net su malda juos nustoti smerkti.  Taip pat su nuogybiu deklaravimu ant zaliojo tilto, as viena zmogu isvadinau " gasliu diedu" ir kad nuogybiu propogavimas krikscioniui neleistinas. Kodel sunku gyventi tokioje visuomeneje? Mane laiko zmogumi su psichoze, bet kaip as galiu dziaugtis blogiu ir jo nesmerkti. As krikscione ir laikausi Dievo isakymo, paprasau stiprybes Dievulio, kad neleistu man pykti ant tu zmoniu.. Bet man akis bado, as taip noriu parodyti ir atvest i prota.. Tarkim, vaikuciui mamos pilvely niekas neatstovauja.. Bet jis jau zmogus ir turi teise gyventi.. Kodel valstybe leidzia tokius dalykus? Kaip nugaleti pykti ant pasaulio? Kaip nepykti ant tu, kurie nesilaiko isakymu, nors kriksta prieme ir susituoke baznycioj?

Answer 1

Tikintieji turi turėti ir išdrįsti pareikšti savo poziciją nuodėmės atžvilgiu, nurodydami, ką jie pripažįsta kaip blogį. Galima atsiriboti nuo blogų žmonių, tačiau negalima jiems trokšti, linkėti ir daryti blogio. Labai tinka pritaikyti senovinę patarlę "geriau uždegti vienintelę žvakę, nei tūkstantį kartų prakeikti tamsą". Panašiai moko ir pal. J. Matulaitis: "blogį nugalėti gėriu". Visi gėrio vaikai kenčia, matydami blogį, bet stengiasi kurti gėrį, o prie jų gali glaustis kiti gėrio ieškantys.