Laba diena,
Prisipažinsiu - užkietėjęs exateistas, iki tol kol velnias nepabandė apsėsti, o mano Dievas Jėzus Kristus manęs pasigailėjo.
1.Ar matė kur nors žmogus "iššigimusį skirstinį"- statistikos matematikoje, tai nepriklausomas įvykis, kurio tikimybė yra visasda lygi 1 (visada įvyksta), jis "tik" teorinis. Žmogus gali sakyti, o tai multivisatų teorija, bet net ir ta pirmoji visata juk iš kazkur prasidėjo. Toliau viskas remsis šia skirstinio teorija (kad būtų lengviau suprasti iš pasaulietinės pusės, kad vis dėl to yra viena tiesa ir vienintelė). Pabandykime sau įrodyti, kad buvo toks Napoleonas (užbėgant už akiu - knygose irgi "drakonai gyvena", kultūrinį paveldą pasakos irgi palikusios). Plona riba tarp pasakų ir istorijos. Dievo įrodymas - mes patys, nes Nojaus palikuonys, neužtenka? Žydai, Dievo stebuklas - Arbaomo ir Saros (kuri negalėjo pastoti visą gyvenimą) palikuonys. Be to, daugybė relikvijų, jei atmetamos relikvijos, tada iš Napoleono atimami antpečiai, mudūra jo išlikusi ir visa kita, "netikim Dievu ir netikim Napoleonu", ar ne taip išeitų?
2. "Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos."(Pr 1,26-27), gyvūnai nėra kurti pagal Dievo paveikslą, o mes esame, o Dievas ir yra Šventoji Dvasia, o mes pavekslai.
3. Kai vaikas pridaro nesamoniu tėvai jam paaiškina, kitakart surausmina, kitakart jau baudzia, o jei vaikas nenustoja ir vis blogyn eina, blogiausiu atveju vaiką išveža į nepilnamečių koloniją, o kai kuriose šalyse netgi mirties bausmė būtų pritaikyta, kitaip sakant, pats vaikas per savo šunybes atsiskiria nuo tėvų ir užsitraukia bausmę. Todėl: 'VIEŠPATS yra lėtai pykstantis, pilnas ištikimos meilės, atleidžiantis kaltę ir nusižengimą, bet nepaliekantis kaltųjų be bausmės,
baudžiantis vaikus už tėvų kaltę lig trečios ir ketvirtos kartos'.(Sk 14,18). O dėl išpažinties: jei pranyksta noras taisytis, toks žmogus išvaro Dievą, o tada ateina velnias, arba mirtis, kaip bausmė, čia kaip su ta pačia kolonija ir vaiku. Išpažintis - atsiprašymas ir susitaikymas su Dievu Tėvu, pasiryžtant to daugiau nebedaryti. juk jei tas pats vaikas nustotų ir nebedarytų šunybių liktų su tėvais, nors ir būtų daugybę kartų prisidirbęs. O kas vertas mirties, tai tik Dievui spręsti.
4. Tai ne mano nuomonė, bet tai akivaizdu, kad mokslas iškraipo kai kurios faktus, nesugeba įrodyti ir prieštarauja pats sau vien jau kvantinio nelokalumo principo netiesioginiu neigimu, kad kažkas šiame pasaulyje yra neįmanoma. Aišku, jie žmonės, kurie vertina iš pasaulio ir juo labiau iš savo pusės: " jei man negalima praktiškai, tai vadinasi negalima ir kitiems", o teoriniai skaičiavimai visai priešingai rodo, kur tada tiesa?
5.O kas yra didysis sprogimas? Iš kur tas supertankus kamuoliukas atsirado? na yra multivisatų teorija, bet tada vėlgi, iš kur tada pirmasis kamuoliukas atsirado, nes didziojo sprogimo prigimtimi visos visatos identiškai prasidėjo, tai ir vėl - iš kur pirmasis kamuoliukas? o be to, yra viena italo mokslininko pasiulytas truputi kitoks visatos atsiradimo apibrėžimas, kad "beenergė" materija jau buvo, o didysis sprogimas - tai tik energijos pliūpsnis. Ir da, tai kas teisus, jei abi pusės su įrodymais? Be to 7 dienos yra etapai, nes "Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena."(2 Pt 3, 8), vienas anglų mokslininkas skaičiavimais įrodė, kad laikas apskritai neegzistuoja kvantiniame pasaulyje ir reikalingas tik klasikinei fizikai.
6. Teoriškai įmanoma, remiantis kvantinės fizikos dėsniais, aišku tik teoriškai, ir ne žmogui. Kaip yra riba mikroskopo padidinimui, taip yra riba ir kavntiniam materijos spausdintuvui (čia remiantis kvantinio nelokalumo principu, kad viena subatominė dalelė egzistuoja tuo pačiu metu keliose visatos vietose) , o be to iš kur sielą paimsim, o jei ir paimsim, iš ko ji bus? Ir iš "ko" tą sielą "pagaminti", juk viskas sukurta iš kvarkų, o kodėl mes gyvi, o oras "negyvas"?
7.Kas tada yra tiesa, ta vienintele, kuri verta išsigimusio skirstinio apibrėžimo? Mano? Tavo? Kažkokio kito Žmogaus? Mokslo (kuris beveik prieš 200 metų, teigė, kad atomas mažiausia nedaloma dalelė)? Juk mes žmonės esame melagiai visi be išimties, dėl savo, ar kitų kaltės, jei tu sakai, kad stalas yra stalas, o aš sakau, kad stalas yra pienas, ir sumanim sutinka 80 proc žmoniu ior mes tai įteisinam, vadinasi tu melagis? Juk pagal mokslą, tai tėra geometrinis kvarkų išsidėstymas ervėje, greičiausiai toks pats kaip ir "įteisintam piene". Tai kas tada yra tas nekintamas, patikimas atsaitos taškas, ant kurio gali drąsiai statyti savo pažinimą? Mes gi vertiname gyvenimą pagal savo patirtį, kaip ir aklas nuo gimimo, nežino spalvų, taip ir mes su blogomis, netinkamomis patirtimis nežinome daug ko, ir į daug dalykų žiūrėdami per savo patirties prizmę matome subjektyviai, kaip ir tas aklasis. Viešpats Dievas - Amžinas Dievas, vienintelė tiesa, nes tik jis žino tikrąją, objektyvią tiesą apie savo Kūriniją.
Pabaigai, palinkėsiu stiprybės ir toliau iešoti ir nepaliauti, ir taip pat nepamesti ateizmo. Kadangi esu katalikas, nori priimk, nori ne, bet tepalaimina tave Dievas.
