Garbė Jėzui Kristui,
Esu Laura,man šešiolika metų.Esu tikinti,nors,deja,į bažnyčią vaikščioti reguliariai nėra sąlygų (neįgalumas),tačiau su Dievu stengiuosi bendrauti namų sąlygomis. Lankau katalikišką mokyklą,kasmet važiuojam į rekolekcijas. Deja,mano tikėjimas nebuvo toks stiprus iki šių metų,tikėjau todėl,kad "man pasakė,kad Jis yra ir reikia juo tikėti,vaikščioti išpažinties ir t.t." Šiais metais buvom Baltriškėse,rekolekcijose ir ten man tarsi atsivėrė akys. Grįžau pilna kažkokios keistos ramybės ir palaimos. Baltriškių Tiberiados broliai padovanojo mums labai gražius,paprastus medžio kryželius.Norėčiau žinoti,ar galiu jį nešioti kasdien? Kai man būna sunku,kryželis man primena,kad Dievas visur su manimi ir Jis manęs neapleis. Tada man tampa ramu. Ar tai ir yra tas tikras tikėjimas,o gal tik mano įsivaizdavimas?