Question

Noriu, kad mano vaiko krikšto mama būtų mūsų su vyru artimiausi giminės - mano arba jo sesuo, tačiau abi neturi santuokos sakramento, nors gyvena šeimose. Viena susituokė su išsiskyrusiu, o kita - dar nėra susituokusi, nors ir susilaukė vaikelio. Visais kitais požiūriais jos gyvena teisingai, eina į bažnyčią ir laikosi Dievo įsakymų ne mažiau, nei mes. Kodėl tokie žmonės vis tiek negali būti krikšto tėvais, jei anksčiau (esant gyvam pop. Jonui Pauliui II) tai nesudarė problemų, ir kas tuomet krikštijo vaikus, galėjo imti į krikštatėvius beveik bet ką. Juk vaiko auklėjime vis tiek didžiausią vaidmenį atlieka tėvai, jie suformuoja pagrindinius moralės principus, įveda į etinio ir krikščioniško gyvenimo kelią. Ar dėl to, kad seserys negali būti mūsų vaikų krikšto mamomis, mes atsuksime joms nugarą (nes jos tikisi būti krikšto mamomis) ir turėsime kviestis kažką iš tolimesnių giminaičių ar draugų? Kokią pasiūlytumėte išeitį?

Answer 1

Jei tikiesi kada nors būti Krikšto tėvu/mama, tvarkyk savo gyvenimą taip, kad galėtum juo būti...

Šis kanonų teisės kodeksas, kuriuo vadovaujantis ir sakoma, kas gali/negali būti krikštatėviais yra išleistas valdant Jonui Pauliui II, 1983 m.

Lietuvoje buvom įpratę prie ekstraordinarių situacijų tiek priimant sakramentus, tiek jiems ruošiantis dėka tarybinio laikmečio, kuomet reikdavo slapstytis, kai Bažnyčios gyvenimas buvo visaip varžomas. Jei dabar ne visur kunigai pasako, kas gali būti krikštatėviais, tai nereiškia, kad Bažnyčia nėra nustačiusi normų. Tie kunigai, kurie nutyli, pataikaudami žmonėms, jie ir prisiima atsakomybę. Tačiau nereiktų pykti ant tų kunigų, kurie pasako viską, kas priklauso ir neapgaudinėja žmonių.

Taigi, norint būti krikštatėviu/krikštamote reikia būti pačiam kataliku, pilnai įkrikščionintu (Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija), būti ne šiaip tikinčiu, kad yra Dievas, bet praktikuojančiu tikėjimą (sakramentinis gyvenimas, sekmadienio su bendruomene šventimas) bei gyvenančiu pagal katalikišką tikėjimą (čia įeina ir santuokinis gyvenimas -  gyventi santuokinį gyvenimą be Santuokos sakramento nėra krikščioniškas gyvenimo būdas).

Sutinku, kad sunku yra rasti tikrą krikštatėvį/krikštamotę...

Žinotina, kad Krikštui pakanka ir vieno krikštatėvio/krikštamotės. Antras, jei neatitinka kurių nors iš aukščiau pateiktų sąlygų, gali būti kaip liudininkas šalia tikro krikšatėvio/krikštamotės.

P.S. Jei dabar nesame pasirengę būti krikštatėviais/krikštamotėmis, tai ar būsime apskritai pasirengę sutikti Kristų?... O Jėzus ragina visada būti pasirengusiais (o ne kai jau reikalas prispaudžia), nes nežinome nei dienos, nei valandos...