Question

Vienuolystė jau vien iš pavadinimo skelbia apie žmogaus apsisprendimą neturėti antrosios pusės gyvenime. Bet kaip apie tai galima suprasti iš kunigo pašaukimo? Kuo blogesnis, pavyzdžiui, liuteronų dvasininkas ar kitos krikščionybės atšakos, teikiantis Kristas kūną nei katalikų? Juk ir taip visiems žinoma, kad komunija nebus realesnis Jėzaus kūnas dėl ją teikiančiojo asmens nuopelnų ar šventumo. Kyla čia dilema, kam reikalingas celibatas, jei pagrindinė kunigo pareiga yra teikti sakramentus ir tik vėliau yra laikas pamokslams, evangelizacijai (kurie, tikriausiai, ir suryja daugiausiai laiko). Jei judėjai - mūsų vyresnieji broliai, tai kodėl pas juos, kiek žinau, būdavo kunigų šeimos? Keista, kad daugelis iš katalikų tarpo neabejoja mūsų tikėjimo tiesomis, tik celibatas yra plačiausiai abejojamas savo reikalingumu ir prasmingumu kunigams. Kodėl negalėtų būti tik vienuoliams celibatas, kaip ir reikalauja jų pašaukimas? Kunigas yra tiltas tarp dvasingumo ir pasaulietiškumo, todėl jis turi būti dvasia Dievuje, o kūnu - pasaulio dalykuose, kad įneštu daugiau Dievo šviesos. Juk kokie nuostabūs būtų kunigo vaikai, nemanot?

Answer 1

Teko girdėti, kaip Liuteronų bažnyčios susiduria su pastorių antrų santuokų problema.

Dėl vaikų - o kas, jei kunigo vaikai šlaistysis gatvėm ir vartos narkotikus?

Na, čia tarp kitko.

Aš asmeniškai celibatą priimu kaip dovaną ir nepavydėkit man jos :) Taip, yra kunigų, kuriems tai problema. Tačiau celibatas dažniausiai tampa probleme, kai neišgyveni kunigystės pašaukimo pilnai - ne tik darbuose, bet asmeniniam santyky su Kristum...

Štai iš facebooko geras konkretus klieriko Roberto straipsniukas:

 

CELIBATO PRIEŽASTYS - arba kas tas y ? ;)

parašė Klierikas Robertas Urbonavičius

Kalbant apie celibatą (o apie jį visi noriai kalba) galima pateikti tris priežastis, kodėl istorijos bėgyjyje Katalikiškoji tradicija įtvirtino privalomą kunigiškąjį celibatą

 

Teologinė priežastis:

a) Jėzaus Kristas pavyzdys - Evangelijos leidžia suprasti, kad Jėzus buvo nevedęs (tie, kurie sako, kad to meto žydams tai neįprasta - klysta, - celibato laikėsi esenų bendruomenė) Tikriausiai Jėzus ir jo pasekėjai tokią būseną suprato, kaip Dangaus Karalystės ženklą: 

• Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje. Mt 22, 31 
• Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano. Mt 19,12

b) Levitų pavyzdys - ST rašoma, kad Levitai vienintelė iš Izraelio giminių neturėjo savo paveldo dalies Pažado Žemėje - jų dalis buvo Viešpats. Tai buvo suprasta kaip pavyzdys kunigams, kurie neturi savo dalies žemėje (t.y - palikuonių) bet yra vien Viešpaties nuosavybė.

 

Doktrininė priežastis:

Jau Paulius (kuris atrodo buvo nevedęs) linkęs patarti rinktis celibatiškąjį gyvenimą - kaip geresnės ištikimybės Dievui būdą:

• Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti. 1 Kor 7, 8-9.
• Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs. 1 Kor 7, 32 - 34

Jau nuo I a. pab. garsieji vyskupai buvo nevedę - šv. Klemensas I (Ia) Šv. Ignotas Antiochietis (I-IIa pr). šv. Polikarpas (IIa vid), šv. Irenėjus (IIa pab), šv. Jeronimas (IV) ir tt...

kunigas buvo suvokiamas kaip alter Christus - antrasis Kristus, - turintis būti į jį viskuo panašus.

Garsioji Pauliaus frazė - jog vyskupas turi būti vienos žmonos vyras suprantama, taip: vyskupas, kad ir vedęs turi atsisakyti lytinių santykių dėl savo tarnystės, o žmonai mirus - nebevesti.

 

Praktinė priežastis:

• kunigų paklusnumo klausimas
• kunigų šeimų turtiniai reikalai - kai Bažnytinė nuosavybė tapdavo galingų šeimų turtu
• kunigo giminių kišimasis į bažnyčios reikalus
• administraciniai tarnystės reikalai.

Celibatas pirmą kart kaip Įstatymas minimas IVa. Elvyros sinode