Sveiki,
pas mane yra labai sudėtinga situacija. Savo šeimoje esu labai nelaiminga, nes su manimi labai negražiai elgiamasi, nėra jokios pagarbos man. Aš noriu, kai turėsiu savo pačios šeimą, niekada negrįžti, net neaplankyti tėvų, tiesiog nutraukti visus ryšius su jais. Nors tai galbūt ir žiauriai nuskambės, bet buvimas su jais man kaip našta. Nežinau kodėl, bet jie net nesupranta, kad blogai elgiasi, vienąkart bandžiau pašnekėti, tai pasakė, kad turiu būti dėkinga, nes esu lepinama. Labiausiai mane kankina mama ir tėvas, broliui nerūpi,jis tik juokiasi, kai jie man padaro ką nors blogo, ir tiek. Nenoriu jiems nei kerštauti, nei ką nors blogo daryti, bet noriu juos palikti. Taip pat vienąkart užsiminiau mamai, jog kada nors išeisiu visam laikui, o ji apsiverkė, pradėjo maldauti, kad nepalikčiau, sakė, kad negali gyventi be manęs, sakė, jog nenori, kad jos atsisakyčiau, ir man pagailo jos. Ir iš tikrųjų net nežinau, ką daryt, ar reiks visad palaikyti ryšį su tėvais prieš savo valią, ar palikti visam laikui. Noriu paklausti, ar būtų nuodėmė juos palikti visam laikui, visgi jie yra mano šeima ir suteikčiau jiems daug skausmo?