Laba diena, esu išsiskyrusi su girtuokliaujančiu ir smurtaujančiu vyru. Bažnyčia skyrybas vertina labai griežtai. Jaučiuosi pasimetusi, nežinau, ar galiu melstis, tikėti, eiti į bažnyčią. Toks jausmas, kad skyrybos stovi kaip siena tarp manęs ir Dievo. Nejau gyventi ir auginti vaiką smurtinėje aplinkoje yra mažesnė nuodėmė nei skyrybos? Ačiū.