Question

Garbė Jėzui Kristui.

Laba diena.

Norėčiau rasti vidinę ramybę. Man 24 metai. Mano sužadėtiniui 36 m. Mes mylim vienas kitą ir norime susituokti bažnyčioje. Jau renkame reikiamus dokumentus, gegužę lankysime santuokos kursus. Draugaujame apie dvejus metus.

Mano tėvai kategoriškai prieš, ne tik bet kokią santuoką, tačiau apskritai mūsų draugystę, bendravimą. Mes su draugu bandėme eiti į kontaktą, tačiau tėvai man iškėlė ultimatumą: jei neišsiskirsi su juo, mes tavęs išsižadame.

Mano sužadėtinis jiems nepatinka ir dėl amžiaus skirtumo, ir dėl negalės (serga nuo gimimo cereb. paralyžium, labai lengva forma, kurios net nesimato) ir dėl kitokių subjektyvių, sakyčiau, žemiškų, tuščių dalykų: negražus, mums gėda dėl tavo partnerio, mes niekam nesakome, mes tavęs išsižadame, jūs nebūsite laimingi, tu sau laužai gyvenimą.

Padariau nuodėmę, kad nuo pirmos dienos slėpiau savo santykius su draugu, bijojau tėvų reakcijos, galiausiai pasakiau... tėvai man statė ultimatumą, aš nesutikau ir galiausiai jie mane išvijo iš namų. Kai apsigyvenau pas draugą, tėvai bandė įkalbėti mane grįžti ir ne tik grįžti, tačiau grasino, kad išsižadės manęs. Aš negrįžau... Po dviejų mėnesių (kai išėjau iš tėvų) susižadėjome su draugu. Ir mąstome savo rimtus santykius ir savo meilę įprasminti Dievo akivaizdoje. Mano tėvai nepalaiko su manim JOKIŲ santykių jau greitai bus pusė metų.

Kaip man rasti vidinę ramybę, ar tai nuodėmė eiti prieš tėvų valią, jei jie nepritaria santykiams?

Mudu su draugu normaūs, adekvatūs žmonės... Aš dirbu mokytoja, jis lipa mokslo laiptais magistrantūroje, mūsų buvimas drauge nieko blogo neatneša nei mums paties, nei aplinkiniams, kodėl mano tėvai žiaurus man? Jie amžiais kartoja, kad mano gyvenimą matė visai kitokį, su kitokiu gyvenimo draugu... Sykį, kai fragmentiškai bendravome su mama žinutėmis, mamos paklausiau: mama, galbūt tu pergyveni dėl manęs, bet įsivaizduom bent hipotetiškai, o jei po 10 metų aš būsiu laiminga su šiuo vyru, turėsime mylimus vaikus, ar tada tu bendrausi bent su manim? ji man atrašė: tada ne mums su tėvu būti seneliais tavo vaikams.


Kodėl Dievas siunčia mums su draugu tokį skausmą?

Answer 1

Ištrauka iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo ketvirtuoju Dievo įsakymu:

"2230  Suaugusių vaikų pareiga ir teisė yra pasirinkti profesiją ir gyvenimo būdą. Tegu jie imasi tos atsakomybės, pasitikėdami savo tėvais, kurių nuomonės bei patarimo jie turėtų noriai teirautis ir išklausyti, o tėvai tegu nebando daryti prievartos savo vaikams, kai jie renkasi profesiją arba jaunikį bei nuotaką. Ta pareiga būti santūriems ne tik jiems nedraudžia, bet dar ir ragina padėti vaikams protingais patarimais, ypač kai tie rengiasi kurti šeimą."

Akivaizdu, kad Jūsų tėvams rūpi kaip jie atrodys žmonių akyse. Jie neva rūpindamiesi Jumis rūpinasi labiausiai savimi. Tai didelė nuodėmė išsižadėti savo vaiko ar grasinti tai padaryti, už tai jie tikrai turės atsakyti prieš Dievą. Visos tos manipuliacijos jausmais ir emocijomis tik skaldo. 

Kanoninių kliūčių tuoktis jūs neturite. Jūs puikiai žinote savo sužadėtinio fizine ir psichinę būklę. Bažnyčia nenurodo konkrečių dalykų dėl amžiaus skirtumo. Esminis santuokos sakramento dalykas tai santuokinis sutikimas. Štai, ką rašo KBK:

III. Santuokinis sutikimas
1625  Santuokinę sutartį sudaro pakrikštyti vyras ir moteris, kurie yra laisvi sudaryti santuoką ir laisvai pareiškia savo sutikimą. „Yra laisvi“ reiškia:

— niekieno neverčiami;

— neturi prigimtinės arba bažnytinės teisės nurodomų kliūčių.

1626  Abipusį sutuoktinių sutikimą Bažnyčia laiko būtinu elementu „įvykti santuokai“141. Jei nėra sutikimo, nėra ir santuokos.

1627  Sutikimas yra „laisvas žmogaus veiksmas, kuriuo susituokiantieji atiduoda save vienas kitam ir vienas kitą priima“142. „Aš imu tave savo žmona. Aš imu tave savo vyru.“143 Tas abu sutuoktinius saistantis sutikimas atbaigiamas tuo, kad du „tampa vienu kūnu“144.

1628  Sutikimas turi būti laisvas, be prievartos ir didelės išorinės baimės, abiejų šalių valios aktas.145 Jokia žmogiška valdžia negali pavaduoti šio sutikimo.146 Jei minėtos laisvės nėra, santuoka negalioja.

1629  Dėl šių (ir kitų santuoką darančių negaliojančią ir neįvykusią147) priežasčių Bažnyčia, kompetentingam jos teismui ištyrus, gali pripažinti, kad „santuoka yra niekinė“, vadinasi, niekad jos ir nebuvo. Tuo atveju abu partneriai yra laisvi ir gali vėl tuoktis, sutvarkę su ankstesne santuoka susijusius savaime suprantamus įsipareigojimus.148

1630  Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo (taip pat liudininkų) buvimas santuokos metu akivaizdžiai parodo, kad ji yra bažnytinio gyvenimo tikrovė."

Nuodėmės, kad einate prieš tėvų valią nedarote. Čia jau tėvai rūpinasi savo prestižu ir geru vardu žmonių akyse ir nelinki Jums laimės, žada Jūsų išsižadėti. 

Liūdna ir skaudu Jums. Kristus ant kryžiaus meldėsi: "Tėve, atleisk jiems, jie nežino ką daro". Kol kas Jums belieka melstis panašiai už savo tėvus, kad Dievas Jų pasigailėtų.

Priimkite ir gerbkite savo tėvų tylą. Jei jie neša neramybę, bent Jūs ją, Dievui padedant, su savo sužadėtiniu kurkite.