Ar tikrai taip blogai kalbėti per išpažintį?

Paklausė J. Balandžio 16, 2015 Tema: Išpažintis
bet nėra malonu kalbėti apie 6 Dievo Įsakymo nuodėmę, tai kodėl reikia taip atvirai kalbėti? Juk jei Dievas viską žino, tai gal jau čia suprantamas dalykas, kad gėda žmogui atvirai pasakoti. Kodėl nepakanka pasakyti pvz: "nusidėjau 6 D. Įs.  vienas, arba dviese ir t. t. " ?
Susijęs su atsakymu į klausimą: Ar išpažintis buvo teisinga?

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas Balandžio 18, 2015
Kunigas irgi nesiekia jausti malonumo klausydamas, kad žmonės nusideda prieš šeštąjį Dievo įsakymą. Kunigui nereikia aiškinti pozų, vietų, partnerių išvaizdos, ar pono puslapio adreso. Bet nuodėmę reikia įvardinti aiškiai. Masturbacija, pornografijos žiūrėjimas, santuokinė neištikimybė, lytiniai santykiai ne Santuokoje, pedofilija, homoseksualūs lytiniai santykiai, flirtas siekiant suvilioti, gundymas nusidėti prieš 6 - ą Dievo įsakymą, gyvenimas susidėjus. Už pastarąją nuodėmę net neteikiamas išrišimas, kol taip gyvenama, nes neistaisoma iš nuodėmės. Taigi pasakysite, kad nusidedate prieš 6 -ą Dievo įsakymą, o gyvenate susidėję. Tai kunigas tikrai Jūsų paklausti turi kaip nusidedate. Lygiai kad ir nusidėjau prieš 4 Dievo įsakymą. Kaip?? Mušėt tėvus, apgaule išgavote palikimą, niekinote tėvus. Taigi nuodėmes reikia įvardinti aiškiai. Jums pateiksiu ištrauką šiuo klausimu iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo. Ir priminsiu, kad jei esate tikinti, klausote ne tik Dievo, bet ir Bažnyčios. Galite nesutikti, prieštarauti, bet jei širdyje suvokiate, kad klystate Jūs, bet ne Bažnyčia, o vistiek ieškote lengvatų, pagražinimo, tai žinote, pasakysiu kietai, bet teisingai popiežiaus Benedikto žodžiais: "kas tikėjime ieško patogumo, pataikė ne tuo adresu".

Yra daug kelių pas Kristų be išpažinties, turiu mintyje įvairius protestantiškus judėjimus. Tai jų apsisprendimas ir Valio! Bet Katalikų Bažnyčia apsisprendė pas Kristų ateiti ir per Išpažintį. Taip, tai kieta, tai stipru, tai lyg ir baugina, bet Dievas negąsdina NIEKADA.

Štai žadėta mintis iš KBK

NUODĖMIŲ IŠPAŽINIMAS
1455  Nuodėmių išpažinimas (prisipažinimas) net grynai žmogišku požiūriu mus išlaisvina ir palengvina susitaikinti su kitais. Prisipažindamas žmogus aiškiai įvardija nuodėmes, kuriomis yra nusikaltęs; jis prisiima atsakomybę už jas, tuo būdu vėl atsiveria Dievui ir vienybei su Bažnyčia, kad užtikrintų sau naują ateitį.

1456  Išpažinti nuodėmes kunigui yra esminė Atgailos sakramento dalis. „Penitentai per išpažintį turi pasisakyti visas sunkiąsias nuodėmes, kurias prisimena sąžiningai save ištyrę, net jeigu tos nuodėmės būtų pačios slapčiausios ir būtų nusižengta tik dviem paskutiniams Dekalogo įsakymams*; kartais jos sunkiau sužeidžia sielą ir yra pavojingesnės už tas, kurios padaromos atvirai“

Kai Kristų tikintieji stengiasi išpažinti visas nuodėmes, kurias tik prisimena, jie neabejotinai atidengia jas Dievo gailestingumui, kad būtų atleistos. Kurie elgiasi kitaip ir sąmoningai nuslepia kai kurias nuodėmes, tie nepateikia gerajam Dievui nieko, ką Jis galėtų atleisti kunigo tarpininkavimu. Juk „jeigu ligonis gėdisi parodyti gydytojui žaizdą, medicina negydys to, ko nežino.“
1457  Pagal Bažnyčios įsakymą „kiekvienas tikintysis, sulaukęs sąmoningo amžiaus, turi bent kartą per metus išpažinti sunkiąsias nuodėmes, kurias prisimena“. Kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, net jeigu ir labai gailisi, negali priimti šventosios Komunijos, prieš tai negavęs sakramentinio išrišimo, nebent būtų labai svarbi priežastis priimti Komuniją, o jis negalėtų pasiekti nuodėmklausio. Vaikai, prieš priimdami pirmąją šventąją Komuniją, irgi privalo atlikti išpažintį.

1458  Nors, griežtai imant, tai nėra būtina, vis dėlto Bažnyčia labai pataria išpažinti kasdienes klaidas (lengvąsias nuodėmes). Iš tiesų dažnas mūsų lengvųjų nuodėmių išpažinimas padeda mums ugdyti savo sąžinę, kovoti su blogais polinkiais, leisti Kristui mus gydyti, tobuliau gyventi Dvasia. Šiuo sakramentu dažniau gaunama Tėvo gailestingumo dovana skatina mus būti tokius pat gailestingus kaip ir Jis.

Kas išpažįsta savo nuodėmes, tas jau veikia drauge su Dievu. Dievas smerkia tavo nuodėmes; jei tu taip pat jas smerki, prisidedi prie Dievo. Žmogus ir nusidėjėlis yra tarsi du skirtingi dalykai; kai kalbi apie žmogų, vadinasi, jį padarė Dievas; kai kalbi apie nusidėjėlį, tai jį padarė pats žmogus. Sunaikink tai, ką pats padarei, kad Dievas išgelbėtų tai, ką Jis padarė [...]. Kai imi bjaurėtis tuo, ką pats padarei, prasideda tavo geri darbai, nes smerki savo blogus darbus. Gerųjų darbų pradžia yra blogųjų darbų išpažinimas. Tu darai, kas teisinga, ir eini į Šviesą.
Užduoti Klausimą

Temos


...