GJK!!!
Jau seniai turiu abejonių dėl vieno dalyko. Buvo laikotarpis kai neturėjau nė vieno draugo ir todėl man netekdavo su niekuo daug plepėti .Dažniausiai būdavau viena ir didžiają laiko dalį atradusį tikėjimą praleisdavau tyloje ir vienumoje ir man buvo gerai tikrai dėl to blogai nesijaučiau. O dabar Dievas suklostė taip kad turiu 2 nuostabias drauges keletą pažystamų su kuriais mokykloje nuolatos bendrauju kalbu įvairiomis temomis ir teisybę sakant tai labai mane vargina. Grįžus namo kalbu su šeima kaip praėjo diena ir šiaip įvairiomis temomis.Tad dabar kiekviena diena yra kupina intensyvaus bendravimo. Tad noriu paklausti ar tiek daug plepėdama įvairiomis temomis su kitais žmonėmis darau nuodėmę? Beveik visada per išpažintį sakau kad buvau per daug arba labai plepi nors kaip yra iš tiesų nesusigaudau. Koks yra tas plepus žmogus? Kiekvieną vakarą nerimauju , griaužiuosi ir atsiprašinėju Dievo kad per daug plepėjau negalėjau išlikti tyli bet kai gerai pagalvoju juk kai susitinki su draugais netylesi juk bendrauji juokauji plepi dalijiesi įspūdžiais ir gyvenimo patirtimi tad kaip man išlikti ramiai ir laikytis bent minimalios tylos nes kol kas nelabai pavyksta
ačiū už atsakymą:)