Question

GJK. Norėčiau jūsų patarimo. Aš dažnai nepadoriai elgdavausi su savo kūnu (omeny turiu masturbaciją), eidavau išpažinties, bet paskui vis vieną tuo užsiimdavau. Kartais net nepasakydavau to per išpažintį. Bet vėliau viską išpažinau ir tvirtai pasiryžau to nebekartoti. Man nepavyko. Vėl grįžau prie to. Paskui ir vėl išpažinau viską išpažintyje ir stengiausi to nebedaryti. Kartais vėl prie to sugrįždavau. Tiksliai negaliu pasakyti, kiek kartų taip nutikdavo. Dabar praėjo ilgas laiko tarpas, kai prie to nebegrįžau, bet mintys vis vien lenda į galvą ir aš joms pasidaviau. Žinoma, ruošiuosi tai išpažinti per išpažintį. Bet norėčiau, kad kai tai išpažinsiu, tvirtai galėčiau to daugiau niekada nebekartoti. Ką reikėtų daryti, kad tikrai tas pasiryžimas suveiktų ir būtų tvirtas? Galbūt yra dalykų, kurie skatina tai ir turėčiau jų vengti?

Answer 1

Gerai būtų, jei žmonės pajėgtų laikytis visų savo pasiryžimų, bet praktikoje taip nebūna ir tenka vis pripažinti, kad ne vien kiti, bet ir pats esi silpnas žmogus.

Atsitikus sunkiai nuodėmei reikia nedelsti eiti išpažinties, nelaukti, kol pasidarysi stipresnis už nuodėmę. Pasiryžimas veiksmingesnis tada, kai numatomos konkrečios priemonės nuodėmės saugotis. Tai gali būti progų vengimas, nuodėmei priešingų dorybių praktikavimas ir kokios nors bausmės pasiskyrimas, jei nuodėmė atsitiktų.