Question

Yra sakoma "Šventoji Bažnyčia". Ką tai reiškia? Juk buvo daug žiaurumų, kryžiaus žygių, palaimintų popiežiaus, kai žūdavo nekalti žmonės religiniuose karuose, visokios nuodėmės dvasininkų luome ir  pati Bažnyčia, kaip hierarchinė struktūra. Kur čia šventumas? Prašau paaiškinti. Ačiū.

Answer 1

Katalikų Bažnyčios Katekizmo paragrafai 823 - 827 štai ką rašo apie Bažnyčios šventumą:

II. Bažnyčia yra šventa

823  „Tikėjimas moko, kad Bažnyčia [...] nepaliaujamai yra šventa. Juk ir Kristus, Dievo Sūnus, kuris drauge su Tėvu ir Dvasia garbinamas kaip 'vienas Šventas', pamilo Bažnyčią kaip savo Sužadėtinę, atiduodamas už ją save, kad ją pašventintų, ir Dievo garbei sujungė ją su savimi kaip savo kūną bei pripildė Šventosios Dvasios dovanų.“²⁹⁴ Tad Bažnyčia yra „šventoji Dievo tauta“,²⁹⁵ o jos nariai vadinami „šventaisiais“.²⁹⁶

824  Bažnyčia, suvienyta su Kristumi, yra Jo pašventinta; per Jį ir Jame ji taip pat imasi šventinti. „Žmonių pašventinimas Kristuje ir Dievo garbė yra tikslas, į kurį nukreipti visi kiti Bažnyčios darbai.“²⁹⁷Bažnyčiai suteiktos „visos išganymo priemonės“.²⁹⁸ Joje mes „Dievo malone pasiekiame šventumą“.²⁹⁹

825  „Bažnyčia jau žemėje yra paženklinta tikru, nors ir netobulu, šventumu.“³⁰⁰ Jos nariai tobulą šventumą dar turi pasiekti: „Aprūpinti tokiomis gausiomis ir galingomis išganymo priemonėmis, visi krikščionys, kad ir kas jie būtų, kad ir ką veiktų, yra Viešpaties kviečiami – kiekvienas savu keliu – į tobulą šventumą, kaip ir pats Tėvas yra tobulai šventas.“³⁰¹

826  Meilė yra šventumo, į kurį visi esame pašaukti, siela. „Meilė [...] vadovauja visoms šventumo priemonėms, jas įprasmina ir kreipia į tikslą“:³⁰²

Aš supratau, kad jeigu Bažnyčia turi kūną, sudarytą iš įvairių narių, jai negali trūkti svarbiausios, kilniausios dalies, supratau, kad Bažnyčia turi Širdį ir kad toji Širdis dega Meile. Supratau, kad vien tik Meilėverčia veikti Bažnyčios narius, kad Meilei užgesus apaštalai nebeskelbs Evangelijos, kankiniai atsisakytų lieti savo kraują [...]. Supratau, kad meilė apima visus pašaukimus, kad Meilė yra viskas, kad ji ta pati visais laikais ir visose vietose, trumpai tariant, kad ji yra amžina.³⁰³

827  „Tuo tarpu kai Kristus, 'šventas, nekaltas, tyras', atėjęs vien permaldauti už žmonių nuodėmes, nepažino nuodėmės, Bažnyčia, įglaudžianti į save nusidėjėlius, esanti šventa ir drauge raginama nuolat valytis, nepaliauja žengusi atgailos ir atsinaujinimo keliu.“³⁰⁴ Visi Bažnyčios nariai, įskaitant ir jai vadovaujančius, turi prisipažinti esą nusidėjėliai.³⁰⁵ Iki pasaulio pabaigos nuodėmės raugės visuose dar maišysis su gerąja Evangelijos sėkla.³⁰⁶ Tad Bažnyčia suburia draugėn nuodėmingus žmones, jau Kristaus išganytus, tačiau vis dar tebesančius kelyje į šventumą:

Nors ir turinti nusidėjėlių, Bažnyčia yra šventa, nes ji neturi kito, kaip tik malonės gyvenimą; tikrai juo gyvendami, Bažnyčios nariai pašventinami; nuo jo nutolę, jie įpuola į nuodėmes ir nedorybes, ir tai trukdo spindėti Bažnyčios šventumui. Dėl to ji sielojasi ir atgailauja už tas kaltes, turėdama galios išlaisvinti iš jų savo vaikus Kristaus krauju ir Šventosios Dvasios dovana.³⁰⁷