Nusilpsta tikėjimo ir Dievo meilės jausmas, tačiau pats tikėjimas ir meilė, kaip gyvenimo nuostata, pasilieka. Jausmus reikia palaikyti ir kaip įmanoma, skatinti, kadangi jie padeda išlikti arčiau Dievo, tačiau pats tikėjimas ir meilė matuojami ne jausmu, o gyvenimo nuostatų pastovumu ir tvirtumu, Dievo paskelbtų vertybių puoselėjimu. Taigi, galite būti rami, nes yra ne vien jausmas, kuris kartais išblėsta, kartais vėl įsižiebia, bet dar ir jūsų pačios nuostatų tvirtumas ir ištikimybė.