Teoriškai toks žmogus "patektų į rojų", kadangi gyvenime darydamas gera, gyveni Dievo dvasia, buvo su juo vieningas, nors jo vardo ir nepažino, tačiau yra du "bet":
- "Patekti į rojų" reiškia susivienyti su Dievu. Žmogus, kuris į jį netikėjo, nors apie jį buvo girdėjęs, pamatytų, kad net ir gera darydamas, gyveni didžiulėje paties gyvenimo klaidoje.
- Net ir tikėdamas ir mylėdamas Dievą, žmogus visiškai tobulai gyventi negali: daro klaidų, turi trūkumų ir nuodėmių. Be tikėjimo neišvengiamai pritrūksta motyvacijos gėriui. Jei kas galvoja, kad jam nepritrūks ir praktiškai sugebėtų, turėtų būtinai užsirašyti, nes būtų pirmas istorijoje.