Rašau Jums dėl to, jog neturiu kam papasakoti šios subtilios susiklosčiusios situacijos ir nenoriu likti viena su klausimu, kuris man neduoda ramybės. Su vaikinu draugauju tris metus. Neseniai pagauti aistros bandėme pasimylėti, tačiau to nepavyko padaryti. Neteisinu savęs dėl to ir suprantu, kad taip elgtis tikinčiam žmogui iki vestuvių nevalia. Tačiau tai atskleidė vaikino bėdas, jis kreipėsi į medikus ir nepanašu, kad yra šios problemos sprendimo būdas. Svarsčiau ar fizinį ryšį gali atstoti dvasinis ryšys, kuris mus sieja ar užtenka tik platoniškos meilės, pagarbos vienas kitam ir dar daug kitų gražių jausmų, kuriuos jaučiame vienas kitam. Aš pasimetus, save suprantu kaip moterį, sukurtą šeimai, vaikams, tačiau nesu tikra, kad su šiuo žmogumi visa tai būtų įmanoma išpildyti, nugyventi pilnavertišką sutuoktinių gyvenimą. Norėčiau sulaukti Jūsų pasvarstymo, kuris gal galėtų būti kaip gairė mano tolimesnio sprendimo priėmimui.