Question

Garbe Jezui Kristui,  

Esu studentas. Praejo ne vieni metai nuo tada, kai teko issiskirt su zmogumi. Buvo liudna, taciau laikui begant uzaugo labai stiprus rysys su Viespaciu. Zinau, kad myleti visa sirdimi reikia visu pirma Dieva, o ne ka maziau svarbu myleti artima. Taip pat zinau, kad meile yra kantri, maloninga, nesavanaudiska, todel nuodeme geisti zmogaus sau. Taciau kad ir kiek meldziuosi, aplinkybes laikui einant mane vis priveda atgal prie to zmogaus, jisai vienintelis is visu mano sutiktu su kuriuo noreciau nugyventi savo gyvenima, kartu sukurti seima ir patekt i kita - amzinaji gyvenima. Visi kiti sutikti zmones atrodo gal ir verti to, taciau na... Tikrai nestipriai, prisimenant ta zmogu tiesiog norisi nuo ju pabegt ir atsiribot, nes jausmas, kad ji - ta vienintele. Ar baznycia neigia tokio reiskinio kaip tas vienintelis buvima?

Answer 1

Bažnyčia pripažįsta tikrą, ištikimą ir t.t., meilę, todėl Jūsų jausmas ir kentėjimas tikrai verti pagarbos. Bažnyčia taip pat pripažįsta kančios buvimą žmogaus gyvenime, tos kančios neneigia, bet moko ją sutikti, iškęsti ir padaryti išganinga. Ir Jūsų ilgesys Dievo malonės veikimu gali Jus nuskaidrinti, padėti geriau suprasti kito jausmą, būti jautresniu ir geresniu. Melskitės ir laikykitės, tikrai sutvirtėsite.