Nuolankumą galima suprasti kaip iš dvasinės ir moralinės galios kylantį gebėjimą paklusti tiesai ir aukštesnėms vertybėms: paklūstant teisėtai vyresnybei, teisingumui, artimo meilei. Dažnai toks elgesys reikalauja atsisakyti žemiškojo pasipūtimo, "aukštesnio rango" privilegijų, todėl ir vadinamas nuolankumu - gebėjimu nusilenkti. Nuolankumo praktikavimui reikalingas asmenybės tvirtumas.