Question

Laba diena. Esu issiskyrusi. Taip susikloste gyvenimas. Kuomet tuokiausi tikejau santuoka iki mirties ir t.t. Deja taip neivyko. Vyras man buvo pirmas, taip pat per 10 gyvenimo metu buvau istikima. Siuo metu esu didziausiuose abejonese...suprantu, kad tokiu ir pan klausimu jau buvo cia..bet tiesiog noriu issisakyti, paklausti...galbut tiesiog pateisinti save... Juk visuomet kuomet zinai, kad tai negerai, norisi, isgirsti pateisinima...Sutikau kita zmogu. Tiesiog zmogu, suprantu, kad idealu nebuna, taciau jis toks...idealus. Jo jausmai tikri ir stiprus, kaip beje ir mano. Jau bendraujame labai ilgai (apie pusantru metu) taciau kol kas musu bendravimas draugiskas. Nes as labai labai bijau artumo.. juo labiau kad tai didele tragedija mano seimai. Jie mano, kad turiu gyventi viena, kadangi antra santuoka yra nuodeme. Tad man tiesiog  kyla klausimas: ar dar imanoma buti geru zmogumi, krikscioniu, jei gyveni su antru vyru? Kaip ir viskas suprantama, bet ... bet as neisivaizduoju savo gyvenimo be jo, as su juo jauciuosi gerai, ir visas gyvenimas atrodo sviesesnis. Bet as nesugebu issivaduoti is to, kad as pasmerkta...bet ar taip yra isties? man atrodo, kad jei as istekesiu antra karta, nebera prasmes nei melstis, nei eiti i baznycia, nei apskritai, sakyti kad esi krikscionis, jei gyveni stai taip...

Answer 1

Tikrai per sudėtingas klausimas, kad galima būtų trumpai atsakyti raštu. Koks Jūsų santykis su tikėjimu, kaip praktikuojate? Sudariusi antrą santuoką ar bent kartu apsigyvenusi negalėtumėte eiti išpažinties ir Komunijos (labai aktualu, dažnai einate?), negalėtumėte būti Krikšto mama. Galėtumėte kasdien melstis ir sekmadieniais dalyvauti šv. Mišiose, išliktų ir pareiga (o kaip dabar?). Galėtumėte praktikuoti kantrybę, artimo meilę ir daugybė kitų dorybių, ginti tikėjimo tiesas ir Bažnyčios skelbiamas vertybes. Kaip ilgai tesėtumėte, nešdama neteisumo pajautimo naštą? Bus pagunda sakyti, kad Bažnyčia ir Dievas atstūmė, nes paklausiau Dievo duotos širdies balso. Sunkiau atsisakius vieno Bažnyčios dalyko, praktikuoti visus kitus. Ar sunkiau, negu būtų paaukoti širdies jausmą? Kunigas jei ką pataria - prisiima atsakomybę už patarimą. Patarti pasitraukti toliau nuo Dievo dėl mylimo žmogaus, o gal jau ir taip ne arti? Patarti bet kokiu atveju atsisakyti žmogaus ir gal būti kaltinamu dėl nelaimingo gyvenimo? Vienas pataria, kitas nusprendžia, atsakomybė turėtų tekti pastarajam, bet širdis nesutinka... Pamąstykite, pasimelskite, paprašykite Šventosios Dvasios ir Švč. M Marijos patarimo, pabandykite surasti kunigą, kuriuo pasitikite ir pasikalbėti išsamiau.