Kan. 96 Krikštu žmogus įjungiamas į Kristaus Bažnyčią ir joje tampa asmeniu su teisėmis ir pareigomis, kurios, atsižvelgiant į jų padėtį, yra būdingos krikščionims, kiek jie išlaiko bažnytinį bendravimą ir nėra trukdomi teisėtai uždėtos sankcijos.
Kan. 97 § 1. Asmuo, baigęs aštuoniolika metų, yra pilnametis; nesulaukęs šio amžiaus - nepilnametis.
§ 2. Nepilnametis, nebaigęs septynių metų, vadinamas vaiku ir laikoma, jog nėra atsakingas už savo veiksmus, tačiau, jam sulaukus septynių metų, prileidžiama, kad yra pasiekęs proto pažinimą.
Kan. 98 § 1. Pilnametis asmuo pilnai naudojasi savo teisėmis.
§ 2. Nepilnametis asmuo savo teisių vykdymo požiūriu paklūsta tėvų ar globėjų valdžiai, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiai yra išskirti iš jų valdžios dieviškuoju įstatymu ar kanonų teisės. Globėjų parinkimo bei jų valdžios atžvilgiu laikomasi civilinės teisės potvarkių, nebent kitaip būtų nustatyta kanonų teisės arba diecezinis Vyskupas konkrečiais atvejais dėl teisėtos priežasties laikytų savo pareiga parinkti kitą globėją.
Kan. 1108 § 1. Galioja tik tos santuokos, kurios sudaromos, asistuojant vietos ordinarui arba klebonui arba kurio nors iš jų deleguotam kunigui arba diakonui bei dalyvaujant dviem liudininkams, tačiau išsaugant toliau esančiuose kanonuose nustatytas normas ir išlaikant išimtis, nurodytas kann. 144, 1112 § 1, 1116 ir 1127 §§ 2-3.
§ 2. Asistuojančiu santuokai suprantamas tik tas asmuo, kuris asmeniškai prašo besituokiančius pareikšti jų sutikimą ir jį priima Bažnyčios vardu.
Galite remtis – Kan. 1108 § 1.
Pridedu komentarą iš „Il Diritto nel Mistero della Chiesa“, A Cura del Gruppo dei Docenti di Diritto Canonico, Roma, 1992 t. III, p. 269 („Teisė Bažnyčios slėpinyje“, Kanonų teisės dėstytojų grupė, Roma, 1992), t. III, p. 269: „Šiems tiesiog liudininkams nenumatyti jokie reikalavimai: dėl lyties, amžiaus, religijos, išsilavinimo: pakanka, kad būtų pajėgūs suvokti jų akivaizdoje vykstančias santuokos apeigas“. Nuo savęs galėčiau pridėti, kad nenumatyti reikalavimai dėl giminystės laipsnio su besituokiančiaisiais.
Taigi, teoriškai užtektų, kad atitiktų Kan. 97 § 2 reikalavimus, t.y. turėtų pilnus 7 metus amžiaus. Kan. 1108 § 1 nuorodos į išimtis susijusios su ypatingais santuokos atvejais, tačiau ir juose tiesiog liudininkais gali dalyvauti bet kurie veiksnūs asmenys.
Pridedu kanonų, kuriems pagal Kan. 1108 § 1 taikomos išimtys, tekstus.
Kan. 144 § 1. Bendros faktinės ar teisinės klaidos atveju arba esant pozityviai ir galimai tiek teisinei tiek faktinei abejonei, Bažnyčia tiek išorinėje, tiek sąžinės srityje papildo vykdomąją valdymo galią.
§ 2. Ta pati norma taikoma galioms, apie kurias kalbama kann. 882, 883, 966 ir 1111
Kan. 1112 § 1. Kur trūksta kunigų ir diakonų, diecezijos Vyskupas, remdamasis palankia Vyskupų Konferencijos nuomone ir gavęs tam galią iš Šventojo Sosto, asistuoti santuokoms gali deleguoti pasauliečius.
Kan. 1116 § 1. Jei be didelių sunkumų neįmanoma turėti ar pasiekti pagal teisės normas kompetentingo asistento, asmenys, norintys sudaryti tikrą santuoką, gali ją sudaryti galiojančiai ir leistinai, dalyvaujant vien tik liudininkams šiais atvejais:
1o mirties pavojuje;
2o nesant mirties pavojaus, jei tik išmintingai numatoma, kad tokia situacija truks mėnesį.
§ 2. Tiek vienu, tiek kitu atveju, jei yra kitas galintis dalyvauti kunigas ar diakonas, jis privalo būti pakviestas santuokai ir drauge su liudininkais santuokos šventimo metu asistuoti, išlaikant nuostatą, kad santuoka galioja dalyvaujant vien tik liudininkams.
Kan. 1127 § 1. Kiek tai liečia mišrioje santuokoje naudojamą formą, laikomasi kan. 1108 nuostatų, tačiau, jei katalikiškoji šalis sudaro santuoką su nekatalikiška rytų apeigų šalimi, kanoninės formos laikymasis reikalaujamas tik dėl leistinumo, o galiojimui pakanka, kad dalyvautų dvasininkas, išlaikant visa kita, ko reikalauja teisės normos.
§ 2. Kiekvienu atveju, kuomet svarbios aplinkybės trukdo laikytis kanoninės formos, katalikiškosios šalies vietos Ordinaras pavieniais atvejais turi teisę nuo jos dispensuoti, tačiau prieš tai pasitaręs su vietos, kurioje bus švenčiama santuoka, Ordinaru, galiojimui išlaikant bent kokią viešą šventimo formą. Vyskupų Konferencijai priklauso nustatyti normas, kurių laikantis ir esant vienodiems motyvams, būtų suteikiama minėta dispensa.
§ 3. Draudžiama tiek prieš, tiek po kanoninio šventimo pagal § 1 normą tą pačią santuoką švęsti kitomis religinėmis apeigomis, kuriose būtų duodamas ar atnaujinamas santuokinis sutikimas; lygiai negalima rengti religinių apeigų, kuriose katalikų asistentas ir nekatalikų atstovas kiekvienas savo apeigomis drauge klaustų šalių sutikimo.
