Question

Pykstu ant žmogaus, vaizduotėje lyg "išsakau" (nemaloniais žodžiais), kodėl pykstu, įsivaizduodama, kad su tuo žmogum kalbu. Blogiausia, jog tai yra sąmoninga, nors ir suvokiant, kad pati nesu šventa. Pyktis neslūgsta. Čia jau pyktis virsta neapykanta tikriausiai? Ir sunkia nuodėme...?

Answer 1

Tikriausiai tas žmogus įnešė neteisybės ir skausmo į Jūsų gyvenimą. Tačiau kuris priima į širdį ir palaiko piktas mintis, pats panašiu tampa. Tai tikrasis pralaimėjimas, nes vietoje to, kad patirtum smūgius ir išlaikytum savo žmogiškumą, patiri smūgius ir jo atsisakai. Todėl jei ir aplanko nuoskaudos mintys, reikia atsiriboti nuo bet kokio blogio linkėjimo.