Mums įdomu kokiu būdu yra priimami tokie sprendimai kaip kad: "nuo šiol tikintieji turėtų penktadieniais nevalgyt mėsos" mūsų vyskupijose (visais penktadieniais abstinencija nuo mėsos) įdomi pati procedūra ir argumentai.
Tas aspektas įdomus, kad va pasaulietiniai įstatymai per demokratiją veikia: išrenkam savo atstovus, jie priima įstatymus, ir mes jų laikomės - toks kaip žmonių tarpusavio susitarimas. Priimant įstatymus, valdžia (bent jau taip turetų būt) konsultuojasi su visuomene, vyksta diskusijos, yra viešai svarstomi įvairūs argumentai už ir prieš, siekiama skaidrumo ir t. t. galų gale, jei visuomenei valdžios priimtos taisyklės nepatinka, tai ji gali pakeist ir valdžią ir įstatymus.
O su bažnytiniais įstatymais visai kitaip. Mes dar suprastume jeigu yra 1000 metų tradicijos, taisyklės kaip Dievo įsakymai, kurie praktiškai nesikeičia . Bet kai kaitaliojama nesuprantame kaip, tai mes nežinome kodėl turėtume to laikytis, jei tai nėra nei demokratiškai priimta, nei kažkas nekintančio (neva) nuo žmogaus nepriklausančio.
Tuo labiau kai vieno vyskupo "jurisdikcijoj" vienos taisyklės, kito – kitos (pvz. Panevėžio vyskupas gruodžio 31d paskelbė dispensą abstinencijai nuo mėsos, o visi kiti Lietuvos gyventojai gruodžio 31d palydint senuosius metus tapo ,, nuodėmingi’’ jei valgė mėsą?
Ar tai nėra vienadienių žmogaus sugalvotų, neaišku kuo pagrįstų taisyklių sistemos požymis?