Plojimai - tai atlikėjo įvertinimo, patikimo (ne dėkingumo) ženklas. Kam plojame? Jėzui, kad aukojosi? Ar Mišių aukotojams ir patarnautojams, kad šauniai "suvaidino"?
Ar toks žmogiškas įvertinimas yra priimtinas suvokiantiems, kas yra Mišios ir kas jose vyksta? Jei normalu paploti, tai turbūt normalu ir nušvilpti, jei pamokslas arba giedojimas nepatiko?
Padėkoti patarnautojams galėtume bendra malda ar palaiminimo prašymu. Tuomet neišeitume namo su jausmu, lyg būtume žiūrėję spektaklį.
Ačiū. Garbė Jėzui Kristui