Dvasinę sausrą galima priimti ir kaip meilės išbandymą: nepatiriamas džiaugsmas, bet išlieka gyvenimo nuostata būti su tuo, kurį myli, būti jam ištikimu ir neapleisti. Sausros ateina ir praeina, o ištikimybės ir meilės darbai turi išlikti net sunkumuose. Juk ir šalia mylimų žmonių būname ne vien tada, kai mums malonu, bet visada, kai jiems reikia.