Question

Prieš daug metų atlikau abortą. Suvokiu, jog tai nuodėmė, gailiuosi, kad nusidėjau, tačiau nesiryžtu išpažinti nuodėmių. Galvoje sukasi mintis, jog jei tai įvyktų dabar, tikrai to nekartočiau, tačiau jei man būtų tiek pat metų ir ta pati situacija, manau padaryčiau tą patį. Gailiuosi dėl savo veiksmų, tačiau ar to pakanka atgailai? Racionalus protas kalba viena, širdis ką kitą.

Answer 1

Per tą daugelį metų padaugėjo išminties, tvirtybės, dar kažko... Anų laikų gal gyvenimo, gal tikėjimo, gal išminties ir kitoks silpnumas tikriausiai sušvelnino nuodėmės sunkumą, o dabar gauti nuodėmių atleidimą galite, kai aiškiai ir nuoširdžiai savyje nuspręsite: "neteisingai pasielgiau", tai ir būtų pakankamas gailestis už nuodėmę. Gerai išpažinčiai nebūtinas visiškai tobulas gailestis ir pilnas tikrumas, kad atlaikysi ir ateityje nebenusidėsi. Užtenka nuoširdaus noro iš nuodėmės išsivaduoti. Atgailos tikrumą lemia protu pažintas ir valingai priimtas įvertinimas, o ne baimė, kad gal tokiomis sąlygomis nuodėmė pasikartotų.