Būdami viename Kristaus Kūne, tiek gyvieji tiek ir mirusieji, Meldžiamės už mirusuosius, kad jiems padėtumėme per KRistaus gailestingumą išsivaduoti iš dvasinių kančių (vadinimos skaityklos) ir pasiekti amžiną laimę.
Kad yra skaistykla po mirties, kurioje įmanoma išteisinimas, sako pats KRistus:
"Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime." Mt 12, 31-32 Taigi yra atleidimas ir pomirtiniame gyvenime.
O kad melstis už mirusius gerai, sako Raštas:
2 Mak 12, 43
Be to, jis, surinkęs iš savo kareivių du tūkstančius sidabrinių drachmų, nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų parūpinta atnaša už nuodėmę. Tai darydamas, jis elgėsi gerai bei kilniai ir turėjo mintyje mirusiųjų prisikėlimą. 44 Iš tikrųjų, jeigu jis nebūtų laukęs, kad žuvusieji prisikels, būtų buvę nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius. 45 Be to, jis suvokė, kad nepaprastai garbingas atlygis laukia tų, kurie užmiega dievotai – tai šventa ir dievota mintis. 46 Todėl jis ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš šios nuodėmės.
O Dievą galima prašyti visokiom intencijomis, kuo daugiau, kuo ištikimiau, tuo geriau - toks žmogus labiau atsiveria Dievo išminčiai ir mokinimui, koir kaip reikia iš tikrųjų melstis.
Ir jei Dievo tokia valia, net už savo mėgiamą komandą...
Melskitės ir nepaliaukite, belskite ir bus jums atidaryta...