Question

Jau pora metų nebuvau išpažinties. Suprasdama, kad tai atgaiva katalikui ir jog Dievas laukia manęs prie klausyklos, noriu jos prieiti . Tačiau mane vis sustabdo baimė, jog nežinau kaip tinkamai ir suprantamai įvardinti kaikurias nuodėmes, pvz.glamones ir pan., bijau  pakliūti pas piktą kunigą, kuris pusbalsiu išrėžia  moralą aplinkiniams girdint ir t.t.
 Kaip prisiversti, atsikratyti baimių ir parinkti tinkamus žodžius? O gal tiesiog atsižvelgiant , jog kunigas - tik tarpininkas tarp manęs ir Dievo, nessigilinti į tai, ar kunigas teisingai supras mano nusidėjimus?

Dėkoju.

Answer 1

Patarčiau Jums pirmiausiai paieškoti kunigo kurio nebijotumėte. Bet žiurėkite, kad ir nepataikautų, ar nežiūrėtų į nuodėmes pro pirštus. Pasakykit kunigui, kad bijot, manau, kad jis atkreips į tai dėmesį. Susiraskite maldaknygę ir joje skyrelį SAŽINĖS PATIKRINIMAS. Jaudinsitės, tad labai patogu nuodėmes susirašyti lapelin. Viską darykit nuoširdžiai ir pasitardama su Dievu, kunigo ir galite daug ko klausti. Jei kunigui bus kas neaišku, jis paklausinės Jūsų. Nuodėmes įvardinkite be vyniojimo į vatą. Kai žmogus išpažįsta, kad ir nejaukias nuodėmes, pyktis neima, kunigams pikta būna, kai žmogus save teisina, yra abejingas arba išpazįsta ne savo nuodėmes. N E B I J O K I T E.

Answer 2

Galima kartais su kunigu susitarti atlikti išpažintį ir ne prie klausyklos. Ieškant kunigo galite ir šį variantą turėti minty.