Žmogus negali sukurti savo gyvenimo prasmės, o tik ją atrasti. Dievas sukūrė pasaulį, kuris nėra užbaigtas, vis dar kinta. Dvasinės ir fizinės būtybės (žmonės), turintys pažinimo ir laisvos valios dovaną, yra Dievo pakviesti bendradarbiauti vedant visą kūriniją į galutinį tikslą: tobulą harmoniją ir meilę Dievo garbės džiaugsme. Individo ir žmonijos gyvenimo prasmė ir yra toks bendradarbiavimas, vedantis į jų pačių tobulą laimę. Vienas iš svarbiausių būdų vykdyti šį tikslą žmonėms yra dalyvavimas Dievo kūryboje per šeimą, pakviečiant į buvimą naujus žmones ir juos išugdant šviesos gyvenimui. Kiekvienas sukurtas ir pasidalintas gėris yra egzistencine prasme prasmingas, o blogis - be prasmės, nešantis kančią.