Panašaus pobūdžio klausimai teoriškai būna gražūs ir moksliški, o praktiškai veda į tą pačią išvadą: "Man asmeniškai pastangų dėti neverta" - dėl Dievo nepakankamo gerumo, nes jau kažkas už mane viską atliko ir taip toliau.
Gyvename netobulame pasaulyje, veikiame kaip netobuli žmonės, dar veikia ir pragaro dvasios, siekdamos sugriauti, iškreipti, įnešti kančią ir mirtį. Dievas žmonėms leidžia su juo bendradarbiauti jo gėrio, harmonijos ir meilės kūryboje. Kūrinija neišvengiamai bus sutvarkyta pagal Dievo planą, jis nugalės, o žmogus gyvens toje tikrovėje, prie kurios kūrimo labiausiai prisidės. Dievo Sūnaus įsikūnijimas yra šio vyksmo dalis, sudaranti galimybę žmogui būti pilnai išganytam.
Tai bendru planu, ne detalėmis, teisingas paaiškinimas, kurio esmė ta, kad kiekvienas žmogus asmeniškai turi gėrio ir blogio kovoje dalyvauti, už nedalyvavimą arba pasyvumą taip pat teks atsiimti atpildą.