Garbė Jėzui Kristui!
Pasidirbinau rožinį pats (atskira istorija, kodėl taip nutiko). Naudoju pagal paskirtį - maldai. Kadangi nedera nešioti kaip papuošalo, tai nešiojuosi kasdien kišenėje, kartais pats jo turėjimas mane nuramina, kyštelėjus ranką pasisiekti raktų, ir pan.
Kiek neramina klausimas dėl tokios mano saviveiklos - rožinis mano ne visai kanoninis.
Kryželį padariau jame iš tų pačių karoliukų (12 vnt. - pagalvojau, kad simboliška). O pagrindinė dalis susideda tarsi iš dviejų dalių po įžangos: du po penkis slėpinius, kurie turi po 10 karoliukų (“Sveika, Marija...“), atskirtų intarpais (“Tėve mūsų...“ bei “Garbė Dievui Tėvui...“).
Kalbant rožinį gana patogu būtent taip turėti: jei viena paslaptis - tai naudoju tik iki pusės (penki slėpiniai), o jei reikia dviejų ar pilnai keturių - atitinkamai visas ratas arba dukart tiek.
Pripratau, bet neramina, ar čia nesavivaliauju tokiu rožiniu?
Dėkoju už atsakymą.