Dievas yra žmogaus kūrėjas, jo gyvenimo laimė ir tikslas. Sukūręs žmogų, jis įvairiausiais būdais leidžia save pažinti su visa prasme ir grožiu, kviesdamas su juo amžinai pasilikti gyvenimo džiaugsme. Tačiau žmogus laisvas ir gali Dievo nepasirinkti, o pasirinkęs, vėl atsisakyti. Kadangi Dievas yra vienintelis žmogaus gyvenimo ir laimės šaltinis, jo atsisakęs žmogus laisvai pasirenka laimės nebuvimą (nelaimę, kančią) ir mirtį. Nereikia jokio atskiro Dievo įsikišimo nei bausmės, žmogus pats eina į pražūtį. Tačiau tokio žmogaus Dievas neatmeta, bet įvairiausiais būdais, kol šis dar šiame pasaulyje, kviečia sugrįžti. Žmogus sugrįžimui laiko turi iki mirties ir nei išdavystės, nei nuodėmės nesukliudys vėl būti su Dievu, o pasibaigus šiam gyvenimui, turi, ką pasirinko.