Question

Prieš pora savaičių žuvo mano vaikinas. Niekaip negaliu su tuo susitaikyti, kasdien liūdžiu, nerandu sau vietos, galvoju kaip bedrautumėm jei jis tebebūtų gyvas. Didžiausias klausimas kuris mane kamuoja, tai ar po mirties, mes ten danguje vėl susitiksim? Ir kaip tai atrodys? Ar vis dar galėsiu jį apkabinti ir pajusti tą šilumą, tuos virpuliukus, kuriuso jaučiau čia žemėje? Dabar gyvendama nenoriu galvot nei apie šeimos kūrimą su kitu vyru, nei apie vaikus, vien dėl to, kad numirus vėl galėčiau su juo susitikt ir vėl dalintis meile. Bet šventąjį raštą paskaitydama supratau, kad ten lygtais jokių tokių santykių nėra...bet tai koks tikslas tada viso gyvenimo, jei negalime būti su sau skirtais žmonėmis ten viršuj?

Answer 1

Žmogaus prigimtį su gėrio troškimu, gebėjimu patirti gėrio džiaugsmą ir patį gėrį, kurį žmogus patiria, sukūrė ir padovanojo Dievas. Jeigu šiame pasaulyje, negalėdami betarpiškai patirti Dievo artumo, turime įvairiausio džiaugsmo, juo labiau amžinybėje Dievas apdovanos žmogų "ko akis neregėjo ir ausis negirdėjo" - laime, kurios dabartiniame gyvenime net suvokti nepajėgiame.

Bažnyčia išpažįsta "šventųjų bendravimą", kuris be kita ko reiškia galimybę gyviesiems melstis už mirusius ir susitikti juos bendram džiaugsmui amžinybėje. Todėl su viltimi galite melstis už mylimą žmogų prašydama jam dangaus palaimos ir pati siekdama išganymo malonės. Žinoma, nepamirškite atsiprašyti už visus dalykus jo ir Jūsų gyvenime, kurių Dievas nelaimina. Jis tikrai yra gailestingas ir moka atleisti.