Bažnyčia neneigia evoliucijos fenomeno, bet už jos mato Dievo vedančią ranką. Pripažindamas, kad žmogaus kūnas galėjo kisti aplinkos veikiamas, popiežius pripažino, kad "protėvių" tapimas žmogumi buvo atskiras, tiesioginis Dievo veikimas, kurio pasekmėje žmogus yra nelyginamai skirtingas nuo bet kokių gyvūnų.
Kalbėdamas apie išaukštinimą ir pažeminimą Jėzus kalbėjo apie tikrąjį asmens kilnumą, kai sukuria ir dovanai išdalija gėrį, priešpastatydamas apsimestiniam išaukštinimui, kai žmogus kažką pasisavina iš kitų ir tuo didžiuojasi. Šventajame Rašte nėra parašyta, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra šlovinti Dievą. Žmogus sukurtas ir pašauktas būti panašiu į Dievą, kurti ir dalinti gėrį, o taip gyvendamas jis ir išaukština save ir pašlovina Dievą. Kalbėdamas apie didžiuoklių pažeminimą ir mažutėlių išaukštinimą Dievas sako, kad bus apreikšta tikroji visų žmonių darbų vertė, kuri dažniausiai skiriasi nuo šio pasaulio pasipūtimo.
Dievo nereikia nei teisinti, nei kaltinti už žmonių nuodėmes. Jis žmogų sukūrė gėriui ir parodė gėrio kelią. Turėdamas laisvą valią, žmogus pats už savo veiksmus atsakingas. Niekas Dievo neklausia "ar galiu būti žiaurus", tiesiog nusikalsta savo atsakomybe. Nekaltai kentėjusiems Dievas atlygina, ir pirmasis pavyzdys yra ne kas kitas, o Dievo Sūnus Jėzus Kristus.