"Viešosios valdžios", nors kartais matosi tų valdytojų korupcija ir kitokios ydos, savo prigimtimi yra skirtos tarnauti bendrajam visuomenės gėriui ir tą tarnystę didžiąja dalimi vykdo, rinkdamos mokesčius, iš kurių užtikrina šalies saugumą, gyventojų sveikatą, teismų ir kitokių institucijų veikimą. Savo ir visuomenės funkcijoms užtikrinti viešosios valdžios leidžia įstatymus, kurie pagal laikų ir kultūrų aplinkybes didžiąja dalimi būna teisingi, nors patys valdžios žmonės kartais prasižengia. Piliečiai dažnai linksta, ypač pastebėję valdžios laužomus įstatymus, pateisinti savo pačių pažeidimus, dažniausiai išsisukinėjant nuo įvairių prievolių.
Romos imperijos įstatymai pripažino ir net globojo visas imperijos religijas, nors imperatoriai dažnai patys savindavosi dievybės titulą. Dėl tokio neteisėto pasisavinimo, teisinėmis priemonėmis apeinant įstatymų esmę ir buvo nuteistas Paulius, kaip ir daugybė to laiko krikščionių.