Question

Taip jau susiklostė, kad atradau širdies draugą. Jis sustiprina mano tikėjimą Dievu, įkvepia daryti gera, man patinka pasidalinti su juo mintimis apie religiją. Kitų žmonių, su kuriais galėčiau kalbėtis panašiomis temomis, aš nepažįstu, todėl labai džiaugiausi mūsų draugyste.
Visgi, aš esu ištekėjusi. Ir nors nepadariau nieko nepadoraus ar nuodėmingo, bijau ,kad mano vyrui tokie santykiai gali nepatikti. Na, man gal ir pavyktų jį įtikinti, kad tarp mūsų nieko nėra, bet tarp aplinkinių prasidėjusios apkalbos bei intrigos tiesiog gniuždo mane ir baisiai slegia. Tikiu, kad iš šalies tai atrodo gan dviprasmiškai, bet kaip galima teisti nieko nežinant.
Suprantu, kad lengviausia būtų tiesiog viską nuraukti. Bet, iš principo, kodėl aš negaliu bendrauti su žmogumi, kuris man padarė tiek gero, tik todėl, kad kitiems nepatinka ar atrodo nepadoriai. Ir kaip man pasielgti, apsimesti, kad jo nepažįstu, it niekur nieko, išvis ignoruoti jį?
Aš tiesiog nežinau, todėl Jūsų nuomonė man būtų itin svarbi.

Answer 1

Normaliai tokia draugystė yra normali, bet žmonės tokius santykius taip pamiršo, kad liko mąstymas kad moteris ir vyras negali būti geri draugai. Aišku ne paslaptis, kad tokia draugystė turi pavojų, ji turi stiprų dvasinį ryšį ir nebūtų nieko keisto jei ir toliau laikui bėgant vis daugiau pradėtumėt apie jį galvoti o jis apie jus. Visada yra tobula, kad tokie santykiai būtų vyro ir žmonos, bet.... kai žmonės tuokiasi dažnai neįvertina, kad sutuoktinis yra tas su kuriuo visų pirma gera bendrauti. Iš pažiūros Jūsų draugystė gali atrodyti gera, bet pavojų ji ir turi.