Garbė Jėzui Kristui,Aš ir mano vaikinas esame au tikintys, dėl susiklosčiusios padėties gyvename kartu, tačiau lytiškai nesantykiaujame, nes abu žinome, kad tai nuodėmė.Kitaip sakant gyvename kaip draugai vienas kita palaikydami, patardami. Galvojame, kad už poros metų tuoksimės kai tik aš baigsiu mokslus.Bet tarp mūsų yra didžiulis 16 metų skirtumas,anksčiau nejautėme tokio skirtumo dabar aš pati jaučiu, bet labai nenoriu su juo išsiskirti.Vieni juokėsi, kad jis gali būti man tėčiu, bet nemanau, kad 16 metu galima buti tečiu.Kaip bažnyčia žiūri į tokias santuokas? Ar jos ilgai visa gyvenima islieka?(nes santuokos noriu visam gyvenimui 1 karta) Ar kunigai nepasižiūrės keistai? Kokia bažnyčios pozicija tokiu klausimu? Ačiū už atsakymą.