Garbė Jėzui Kristui!
Koks yra Šventųjų Tėvų mokymas apie tai, kaip atskirti, jog tiki tuo, kas yra ontologiškai realu, nuo tikėjimo savo paties išsigalvojimais? Jei tikėjimą patvirtina tam tikros patirtys, kaip atskirti, jog tos patirtys nėra savo paties veiklos sukeltos ir nėra blogai interpretuojamos?
Man labiausiai rūpi kriterijai.
Esu girdėjęs tik gerą patarimą Dievo valios atžvilgiu - jog jei pastebi, jog „jo“ valia visada sutampa su tavo norais, tai greičiausiai tai tavo paties išsigalvojimai, fantazijos, kuriuos save apgaudamas vadini Dievo valia.
Ačiū, sudie.