Dažnai net savo ir kitų žmonių poelgių neįmanoma aiškiai, logiškai pateisinti: kodėl taip, o ne kitaip? Juo labiau, reikšmingų įvykių, išsitęsusių laike, erdvėse ir kultūroje. Dievas niekada neskatino ir nepateisino blogio, tačiau kartais rezultatui pasiekti būtinos adekvačios priemonės. Šventąjį Raštą su visomis jo istorijomis, kurios dažnai atrodo nesuvokiamos ir nesuderinamos, reikia svarstyti atsižvelgiant į visumą: to, ką mes žinome apie Dievą, apreiškimo visumą, istorijos, kurią galima suvokti kaip žmonių atsiliepimo į Dievo kvietimą, visumą, Senojo Testamento ir Kristaus Bažnyčios skelbimo ir veikimo visumą, Į Jėzaus Kristaus asmenį, jo santykį su Tėvu, Šventąja Dvasia ir žmogumi. Tų visumų kontekste žvelgiant į Senojo Testamento (kai kada - ir į Naujojo) istorijas, galima rasti daugiau supratimo ir pritarimo, tačiau iki galo žmogus tikriausiai visko nesupras ir nepaaiškins.