Dvasinės, tikėjimo, tiesos ir filosofija neišvengiamai susijungusios su laiko ir vietos kultūra, reikšmių bei simbolių suvokimu, todėl neišvengiamai bent prie jų dalies turi prisitaikyti, kitaip skelbimas (o jis vyksta per žodį, liturgiją, simboliką ir dvasinių laikotarpių laikysenas) nebus suvoktas ir priimtas. Kristaus gimino šventės data galėjo būti pritaikyta prie kitos tuomet egzistavusios šventės datos vien dėl to, kad kitaip nebūtų gavę laisvos dienos švęsti; yra ir kitokių prielaidų.
Pagonių garbinamas dievybes krikščionys priskirdavo stabams, jei tai būdavo tik atvaizdai, kuriems lenkiamasi ir aukojama, arba piktosiomis dvasiomis, jeigu per jas, jų vardu stengdavosi užmegsti gyvą ryšį su anapusiniu pasauliu. Jūsų paminėta dievybė priklausytų antrajai kategorijai, juo labiau, kad tokiu titulu jai lenkiamasi juodosios magijos ir satanizmo apeigose.
Filosofinė mintis, gyvenimo nuostata ir daugybė įvairiausių dalykų yra išraiškiama simboliais: regimais ženklais, nukreipiančiais į skelbiamą tikrovę ar jos siekį. Išvardijote keletą tokių simbolių, o teologinėje, liturginėje ir istorinėje literatūroje galite surasti konkrečias jų reikšmes, istorinę ir kultūrinę raidą.