Question

Kartais pasimetu ir nebesuprantu kaip vel tiketi Dievu , zinau , kad nereikia is jo prasyti atpildo , bet melsdamasi visada prasau pagalbos , bet atrodo visada atsiduriu i siena , nes niekada nors ir nuosirdziai prasydama kazko gero savo santykiams su zmogumi to nesulaukiu. Pradedu laikyti save prastesne uz kitus. Visiuose santykiuose su zmogumi as labai stengiuosi ir darau viska , kad pavyktu , bet atrodo visiems atsibostu ir tiesiog nepatinku... Tai labiau problemos su manimi , bet tai kartais trukdo ir i tikejima , nes jauciuosi kitokia iskirtine ir apleista..

Answer 1

Teisingai pastebėjote, kad tai asmenybės, o ne tikėjimo problemos. Asmeninis santykis su Dievu ir su žmogumi yra skirtingi dalykai, nors sėkmė vienuose santykiuose visada padeda kitiems. Reikėtų stengtis labiau būti tikrąja savimi, su nuoširdumu, teisingumu, gėrio siekimu žmonėms ir kitomis gėrio apraiškomis, kurias iš Dievo turite pačiose savo prigimties gelmėse. Nesavanaudiškai skleisti  tą gėrį aplinkos žmonėms ir daugelis atsigręš į Jus.