G.J.K
Biblijoje [ Išm 3, 16-19 rašoma : O svetimautojų vaikai nesubręs ir neteisėtos lovos palikuonys pražus. Net jeigų ir ilgai jie gyventų, nieku bus laikomi, ir galų gale jų senatvė bus be garbės.
Jeigu jie anksti mirtų, neturės nei vilties, nei paguodos teismo dieną. Nedoros kartos galas yra skausminga.]
Mano mama 11 metų jau buvo išgyvenusi su vyru Sakramentinėje santuokoje ir susilaukė manęs nuo kito vyro, nes vyras negalėjo turėti vaikų. Dar ir dabar jie tebegyvena, jiems jau po 85 metus. O kadangi aš esu neteisėtos lovos palikuonis, tai pagal Bibliją aš neturiu vilties net teismo dieną? Juk ne aš padariau nuodėmę ir mamai per išpažintį buvo atleista. Dar kunigas pasakė, kad svarbiausia, kad nesiskirs su teisėtu vyru. Per užtarimo maldą, man mūsų Klebonas irgi pasakė: Dievas norėjo , kad Tu gimtum. O aš dabar galvoju, kad dėl šios mano mamos nuodėmės , pati pastoviai negaliu išsivaduoti nuodėmės, nes vis dar kaltinu savo mamą dėl šio žingsnio. Išeitų ,kad kaltinu, kam mane pagimdė.