Sveiki,
Visiškai negaliu suvokti kun. rimo Pilypaičio atsakymo į klausimą, su kuriuo susijęs mano klausimas.
"Bučiuoti, apkabinti, apskritai - mylėti moterį, tai tikrai nėra blogis ar celibato priesaikos sulaužymas", tačiau be santuokos sakramento (pvz.man) visapusiškai mylėti vyrą, bučiuoti jį ir pan. - nuodėmė, nes bet koks intymumas, nevedantis link šeimos kūrimo - nuodėmė (paprastam žmogui, ne kunigui) . Kunigui taip elgtis toje pačioje pozicijoje galima, nes tai , Jūsų nuomone, joks blogis. "Visas intymumas dažniausiai, o turbūt visada, veda link dviejų žmonių bendro gyvenimo kūrimo - šeimos", "Todėl dažniausiai ir yra vengiamas intymumas, kuris gali sujaukti dviejų žmonių gyvenimus". Dažniausiai, o kas būna tarpe to "dažniausiai"? Jeigu tai neveda prie šeimos kūrimo, tada kunigui tai - vel ne nuodėmė, nes priesaika nelaužoma?
Visada džiaugiausi žiūrėdama į sutanuotus vyrus, nes, maniau, kad jų priesaika jiems - gyvenimo tikslas. Tačiau po šito atsakymo pasimečiau, ne tik leidžiami bet ir skatinami ("nėra blogis") santykiai be įsipareigojimų, kadangi šeimos, jei bučiuosi, apkabinsi ir kitaip tiesiog mylėsį vyrą-kunigą, nebus. Puiku. Vadinasi, jeigu natūralaus šeimos planavimo būdu, aš ir koks nors kunigas šeimos nepriplanuosime ir tik dovanosime vienas kitam abipusę meilę, vienas kitą, nuodėmės nebus? Bandžiau suprasti kun. Rimo Pilypaičio atsakymą. Gal galite padėti tai padaryti?
