Jeigu galite, paskaitykite savo vaikams šią 29-os psalmės eilutę: Rūstus Jis valandėlę teesti, bet per visą gyvenimą geras.
Jūs, tėvai, esate pirmieji kunigai ir Bažnyčia savo vaikui. Užsikabinti tik ant Dievo žiaurumo, manau nėra teisinga ir tikrai ne iš Dievo. Kodėl reikėjo varinio žalčio? Nes bumbėjo izraelio tauta ant Dievo. Ar Jūs ant savo vaikų nesupykstat, kai jie Jūsų neklauso? Jei taip, tuomet ir Jūs žiaurūs. O supykti turite teisę, nes pyktis pirmiausia yra emocija ir reakcija į meilės nepaisymą, į nepasitikėjimą Jumis ir Jūsų gerumu.
Taigi Dievas turi teisę pykti ant mūsų, nes esame LABAI nusidėję. Ir aš, kuris Jums atsakau...
NEPAMIŠKITE, KAD DIEVAS DĖL MŪSŲ ŽIAURUMO ANT KRYŽIAUS MEDŽIO IŠKĖLĖ SAVO SŪNŲ JĖZŲ, KAD KIEKVIENAS, KURIS JĮ TIKI NEPRAŽŪTŲ, BET TURĖTŲ AMŽINYBĘ. NA, TAI KAS ČIA ŽIAURESNIS: DIEVAS AR ŽMOGUS...
Konkrečių iliustracijų nepateiksiu, tik bendrai paklausiu retoriškai, kažin, ar tie, kurie savo gyvenime nuėjo šunkeliais, žvelgė į nukryžiuotą Jėzų. Bet palaimintas, kas kartu nukryžiuotas su Jėzumi šaukia: "Atmink mane savo Tėvo karalystej...."