Reikia eiti iš meilės:) , o jei labai norisi normų, tai turime: "sekmadienį švęsk"
cituoju katekizmą:
1078 Laiminimas yra dieviškas veiksmas, kuris duoda gyvybę ir kurio šaltinis yra Tėvas. Jo palaiminimas yra drauge ir žodis, ir dovana (bene–dictio, eu–logia). Žmogaus lūpose „laiminti“ reiškia šlovinti savo Kūrėją ir su dėkingumu Jam atsiduoti.
1079 Visas Dievo veikimas, kol egzistuoja laikas, yra laiminimas. Pradedant liturgine pirmųjų kūrimo dienų poema ir baigiant dangiškosios Jeruzalės giesmėmis, įkvėptieji autoriai skelbia išganymo planą kaip neaprėpiamą dieviškąjį palaiminimą.
1082 Bažnyčios liturgija pilnutinai apreiškia ir perduoda Dievo palaimą: Tėvas pripažįstamas ir garbinamas kaip visos kūrimo ir išganymo palaimos šaltinis ir tikslas; šia palaima Jis mus pripildo savo įsikūnijusiame, mirusiame už mus ir prisikėlusiame Žodyje, o per Jį mūsų širdims dosniai teikia didžiausią iš visų dovanų – Šventąją Dvasią.
1083 Kaip tikėjimo ir meilės atsakas į „dvasinę palaimą“, kuria Tėvas mus apdovanoja, krikščionių liturgija suprantama dvejopai. Viena vertus, savo Viešpaties suvienyta ir Šventosios Dvasios paveikta2 Bažnyčia dėkoja Tėvui „už Jo neapsakomą dovaną“ (2 Kor 9, 15), garbindama Jį, šlovindama ir Jam dėkodama. Kita vertus, kol išsipildys Dievo planas, ji nesiliauja aukojusi Tėvui „mums duotų dovanų auką“ ir maldavusi Jį siųsti Šventąją Dvasią šiai aukai, Bažnyčiai, tikintiesiems ir visam pasauliui, kad toji Dievo palaima, suvienyta su Kristaus – Vyriausiojo Kunigo mirtimi bei prisikėlimu, Šventosios Dvasios galia duotų gyvenimo vaisių Jo „malonės kilnumo šlovei“ (Ef 1, 6).
