Čia tas pats, jei gyventumėte su tėvais, o pas kaimynus eitumėte valgyti, koks skirtumas valgis visur vienodas, bet nepagarba tėvams padaryta.
790 Tikintieji, kurie atsiliepia į Dievo žodį ir tampa Kristaus kūno nariais, glaudžiai susivienija su Kristumi: „Tame kūne Kristaus gyvybė srūva į tikinčiuosius, kurie sakramentais paslaptingai ir tikrai tampa suvienyti su kentėjusiu ir išaukštintu Kristumi.“230Tai ypač tinka pasakyti apie Krikštą, kuris mus vienija su Kristaus mirtimi ir Prisikėlimu,231 ir Eucharistiją, per kurią „realiai dalyvaujame Viešpaties kūne“ ir esame pakylėti „vienytis su Juo ir tarp savęs“.232
791 Kūno vienybė nenaikina narių skirtingumo: „Kristaus kūno statyboje pasireiškia skirtingi nariai su skirtingomis pareigomis. Viena tėra Dvasia, kuri Bažnyčios labui dalija įvairias savo dovanas, semdama iš savųjų turtų ir žiūrėdama tarnystės poreikių.“233 Mistinio kūno vienybė kuria ir žadina tikinčiųjų meilę: „Todėl, jei ką nors kenčia vienas narys, tai su juo drauge kenčia visi nariai; arba jei pagerbiamas vienas narys, su juo drauge džiaugiasi visi nariai.“234 Pagaliau mistinio kūno vienybė įveikia bet kokį žmonių pasidalijimą: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 27–28).