Šmėžuoja man galvoje tokia dilema. Esu tikintis, bent jau taip manau, bet tikėjimą apsunkina meilės Dievui nebuvimas. Kartais sau dėl to prikaišioju.
Ar Dievas ignoruos tai, kad jo nemyliu, ar visgi klius man už tai ?
Ar meilė Dievui, tai nuolatinis sunkus darbas ?
Stengiuosi atrasti ir patį Dievą, pajausti meilę jam, bet kai gyvenimas tampa niūrus, tai padaryti rodosi dar sunkiau.