Garbė Jėzui Kristui,
Net nežinau, nuo ko pradėti...O taip norisi rikte išsakyti, tai kas yra manyje susikaupę ir nuo ko tai prasidėjo. Esu 18 metų mergina. Praeitis manyje paliko gilų pedsaką, bet apie tai kitąkart. Šiuo metu gyvenu su draugu, jau 2 metai. Jis yra jaunas vargonininkas, labai jautrus, bet impulsyvus, turintis agresijos, nors nuoširdus ir aš jį myliu, bet yra vienas BET. Gyvename kaime jo mirusių senelių namuose, tačiau namas priklauso jos mamai. Jo mama po kokių metų, pradėjo mane visaip apkalbinėti už akių, to man nežinant. Laimei, aš viską išgirsdavau iš jo lūpų. Ir taip tęsiasi iki šiol. Tik dar blogiau. Ji eina pas būrėją. Ta būrėja, visad sako , jog aš jį įskaudinsiu, galiu paimti iš jo pinigus, sako jog esu blogas žmogus... Iš pradžių, jis netikėjo, o dabar yra pagrindas tikėti, nes būrėja, juk sako ,tą ką mato ! Ir jis manim nepasitiki, bijo kad taip ir bus...Ką man daryti. ''Vienas laukia ne karys''. Aš tiesiog nemoku, įrodyti netiesos, bet ir ašarų nerodau, nenoriu, kad matytų, kaip man sunku. Nebežinau, ką man ir bedaryti. Viskas slysta man iš po kojų, Nesakau nesu šventasis visi juk turi savo ydų, bet jas nuolat prikaišioti...Be to, aš esu iš socialiai remtinos šeimos. Mama prasigėrus, mano broliai...Viską išsipasakodavau ir jo mamai, deja, negalvojau, jog nusistatys tokią nuomonę, jog kai iš tokios šeimos, tai galima visko tikėtis, bet taip nėra...Kaip norėčiau, kad nors viską išsipasakoti, deja, neturiu kam, net mylimajam....Todėl prašau pagalbos, nes gyventi noro su kiekviena diena lieka vis mažiau.
