Tai, ką išvardijote, galima pavadinti dvasiniais ginklais, o plačiau - tai visos dorybės ir pamaldumo praktikos.
Didžiausias saugumas nuo dvasinių priešų - tai Dievo malonė, kuri apgaubia žmogų ir išlaiko džiaugsme, saugume ir dvasinėje giedroje. Svarbiausia mylėti ir leistis mylimam, jo vadovaujamam, o Dievas tada ir apsaugos ir apgins.