Labai plati tema
Geras straipsnis, kurį pacituosiu.
"Išlaisvinimo teologai išryškino politinius ir socialinius ekonominius žmonių priespaudos ir vergijos aspektus, nuo kurių ir siekė išlaisvinimo. Tuo tarpu Tikėjimo mokslo kongregacija pabrėžė, kad Jėzus Kristus išlaisvino žmoniją „iš nuodėmės ir vergijos Įstatymui ir kūnui“, o tai nurodo, jog „radikaliausia vergystės forma yra vergystė nuodėmei“.
Esminė išlaisvinimo prasmė yra išganomoji – žmogus yra išlaisvinamas nuo blogio ir nuodėmės vergovės. Bažnyčia teigia, kad net ir būdamas laisvas, žmogus yra Dievo atvaizdas ir ši „jo būties tiesa parodo, [...] kokios giliai klaidingos yra teorijos, kurios mano išaukštinančios žmogaus laisvę ar jo „istorinį veikimą“, padarydamos šią laisvę absoliučiu jo būties ir tapsmo principu“.
Į žmogaus išlaisvinimą būtina žiūrėti Evangelijos šviesoje, o tikro išlaisvinimo pagrindas yra visiška tiesa apie žmogų. Tuo tarpu išlaisvinimo teologų užsibrėžtas išganymo susiaurinimas iki ekonominės ir politinės prasmės bei apskritai naujoji tikėjimo ir krikščioniškos egzistencijos interpretacija ne tik nukrypsta nuo Bažnyčios tikėjimo, bet ir jį paneigia.
Išlaisvinimo teologai suteikė politinį atspalvį ir Kristaus asmeniui.
Išlaisvinimo teologai Išėjimą pasitelkė kaip pavyzdį revoliuciniams socialistiniams sąjūdžiams Trečiajame pasaulyje. Tikėjimo mokslo kongregacija pabrėžė, kad politinis išlaisvinimo aspektas negali būti atskirtas nuo religinio – „jis turi būti vertinamas religinės prigimties plano šviesoje, kurio sudedamoji dalis jis yra“.
Išlaisvinimo teologai suteikė politinį atspalvį ir Kristaus asmeniui: kaip pastebima Kongregacijos instrukcijoje, viena vertus, šie teologai paneigė kristologinę tradicijos doktriną dėl konkrečios klasės poreikių, kita vertus, jie sutinka „istorijos Jėzų“, kuris atsiranda revoliucinėje patirtyje, kovodami už priespaudą patiriančių žmonių išlaisvinimą54. Tokiu būdu išlaisvinimo teologai paneigia tikėjimą Įkūnytu Žodžiu ir pakeičia jį simboline figūra, o Kristaus mirtį interpretuoja išimtinai politiškai, paneigdami išganymo ir atpirkimo vertę55. Po šių pastabų bet kokia simpatija išlaisvinimo teologijai bei marksizmui tampa nesuderinama su katalikybe.
Išlaisvinimo teologai įžvelgė nuodėmę tveriant engėjiškose visuomenės struktūrose, todėl manyta, kad kova su jomis leistų sukurti teisingą visuomenę. Tikėjimo mokslo kongregacija pabrėžė, kad negalima nustatyti, jog blogio ištakos esti vien tik blogose socialinėse, politinėse ar ekonominėse struktūrose, tarsi visos kitos blogybės kiltų iš šių struktūrų, o „naujo žmogaus“ sukūrimas priklausytų nuo kitokios aplinkos sukūrimo.
Pripažindama, kad esama blogų struktūrų ir kad iš jų gali kilti blogis, Kongregacija teigė, jog geros ar blogos struktūros yra žmogaus veiksmų pasekmės, o ne priežastys. Bažnyčia mato galimybę sukurti naują žmogų veikiant Jėzaus Kristaus malonei; tuomet žmonės gyventų kaip naujos būtybės, mylėdamos artimą, siekdamos teisingumo bei būdamos dorybingos. Tuo tarpu reikalavimas įgyvendinti radikalią revoliuciją yra tapatus žengimui keliu, „kuris veda į žmogaus ir jo transcendencijos prasmės paneigimą“ ir „suardo etiką ir jos pagrindą“, tad nebeįmanoma atskirti gėrio nuo blogio.
Taigi Katalikų Bažnyčia mano, kad tikėtis, jog naujos struktūros pagimdys naują žmogų, yra iliuzija – net ir esant naujoms struktūroms, blogis išliks tol, kol žmonių širdys nebus perkeistos Jėzaus Kristaus malonės."
Antanas Maceina taip pat yra nagrinėjęs čią temą.
